varlinėjimas

varlinė́jimas sm. (1) 1. Rtr, KŽ → varlinėti 1: Sugrįžo jie (gandrai) laimingi iš dausų, apsitvarkė lizdą, apsižvalgė po apylinkes, patikrino senas varlinėjimo vietas, kurios dar išliko po visų melioracijų rš. 2. → varlinėti 3: Pargena namo, tai ir prasideda varlinė́jimas pagal upę ir po lauką Paį.